Laikau save specifiniu keliautoju, nes keliones dažniausiai patiriu per kalnų prizmę. Nesvarbu ar kopiu į +7000m. kalnus Centrinėje Azijoje, ar vertikaliomis sienomis Alpėse, o gal nepramintais takais Pietų Amerikos Anduose. Tokias keliones suprantu kaip nuolatinį tobulėjimą (net ir tada kai nesu išvykęs), savęs pažinimą skirtingose situacijose, draugų ir komandos ryšį. Kalnuose aš jaučiuosi savimi, kalnuose aš esu tikras. Tai vieta kur visi nusimeta kaukes, išvalo save iš vidaus ir prisimena tai kas svarbu.
